Gintaras Biruta

Geštalto psichoterapeutas (EAGT, LGA)

Mano, kaip terapeuto, užduotis – ne apsaugoti Jus nuo gaivališkos emocijų bei išgyvenimų liūties, priešingai - padėti save priimti tokius, kokie esate čia ir dabar. Daugybę kartų įsitikinau, jog tik išmokę pasitikėti (savimi, o vėliau ir aplinka) galime pajusti tikrąjį gyvenimo džiazą ir įgauti natūralios energijos kasdienei kūrybai, vadinamai, gyvenimu...

Asmeninis tobulėjimas - tai unikali, nenuspėjama, įvairiapusiškai praturtinanti ir naujų spalvų į kasdienybę įnešanti kelionė.

Manoji prasidėjo 2000 m., kuomet akiratyje pasirodė giluminis nardymas. Pirmosios treniruotės padovanojo galimybę suvokti, jog GALIU save kontroliuoti fiziškai, psichologiškai ir mentališkai tiesiog būdamas (kvėpuodamas ir judėdamas) po vandeniu! Likau apstulbęs, tai nenusakoma TYLA ir vidinė RAMYBĖ, gimstanti jaučiant kiekvieną savo kūno ląstelę, bei galimybė, be didelių pastangų, būti ČIA ir DABAR,pavergė ir išlaisvino mane. Palaipsniui atkrito tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ir alkoholis, prasidėjo SĄMONINGA kelionė į save patį.

2011 m. savo vidinius atradimus pradėjau gilinti studijuodamas bei praktikuodamas Geštalto terapiją. Šiandieną esu įkūręs geštalto terapijos centrą Utenoje. Vis dar su nekantrumu laukiu susitikimo su kiekvienu klientu - galimybė palydėti žmogų jo vidinėje kelionėje į save priimu kaip didelę dovaną.

Savo veiklą esu pasiryžęs tęsti tol, kol neapleis šis jausmas...

KAS YRA GEŠTALTO TERAPIJA?

Geštalto terapija – tai ne technikos ar metodikos, o gyvenimo būdas. Ši terapijos kryptis nenustatinėja diagnozių ir vertina kiekvieno individualumą. Psichoterapeutas pats yra savo darbo instrumentas. Svarbiausia yra santykis tarp kliento ir psichoterapeuto. Terapeutas stengiasi gyventi pagal Geštalto terapijos principus, kad galėtų sutikti klientą kuo švaresne energija ir mintimis. Keletas principų, kurie man padeda būti harmoningesniam:

Nemultitaskinti: stengtis užsiimti vienu dalyku, vienu metu. Atsiduoti procesui 100%. Tai padeda koncentruoti energiją, mintis bei leidžia pajusti malonumą iš to, ką darau.
Daryti mažiau: daugybė degančių reikalų, išties, yra bereikšmiai. Pabandykite tvarkyti tik neišvengiamai privalomus reikalus ir imtis to, apie ką pagalvojus jaučiate energijos antplūdį.
Daryti pauzes: varydami be atokvėpio prarandame galimybę į situaciją pažvelgti šviežiomis akimis ir rasti tinkamiausią sprendimą. Lėkimas aktyvuoja automatinį mąstymą, kurio pasekmių tvarkymas užtrunka daug ilgiau, nei pirminės problemos sprendimas...
Išmokti kartais nieko neveikti: tiesiog mėgautis grynu buvimu - stebėti savo pojūčius bei mintis. Stengtis jų nevertinti ir nieko neplanuoti. Kartais tai atpalaiduoja geriau, nei miegas ar brangiausios atostogos.
Dėkoti: įsitikinau, jog dėkingumas turi bene mistiškų galių, nes padeda perjungti įkaitusių smegenų pavarą... Nuoširdžiai pasidžiaugdamas tuo, ką turiu (kad ir kaip mažai tai atrodytų tą akimirką), o ne nuolat spausdamas save siekti daugiau, imu vibruoti visai kitais dažniais ir į savo gyvenimą traukti visokeriopą gausą, o ne stresą ir įtampas.

KODĖL KARTAIS PATS NEGALIU SAU PADĖTI?

Nuo pat mažumės smalsiai stebime mus supantį pasaulį ir nesąmoningai perimame įvairius elgesio modelius. Vėliau, net nesusimąstydami, juos taikome, spręsdami užklupusias gyvenimiškas situacijas, tačiau... Dažnai mūsų reakcijos būna automatiškos ir visiškai neadekvačios tam, kas vyksta. Todėl labai svarbu atstatyti įgimtą gebėjimą kūrybiškai prisitaikyti prie nuolatos kintančios aplinkos.

KODĖL MOKĖTI TERAPEUTUI, JEI GALI PASIKALBĖTI SU DRAUGU?

Ieškodami pagalbos draugų rate sulaukiame patarimų, kurie, deja, yra tinkami tik juos dalinantiems žmonėms. Tuo tarpu terapeutas – nesiekia patarti ar vertinti, o stengiasi užduoti kuo tikslesnius klausimus, kurie padėtų situaciją pamatyti kitu kampu ir paskatintų Jūsų protą ieškoti naujų sprendimo variantų – veikti kūrybiškai.